Thursday, January 25, 2007
Vilnius '37 GATVES IR NAMAI
Beveik iki XVI a. vidurio namai Vilniuje buvo statomi be jokio plano ir tvarkos. Gatvės buvo siauros, purvinos ir užterštos šiukšlėmis. Tiktai 1536 m. did. kunigaikštis įsakė statyti namus eilėmis, prisilaikant iš anksto magistrato paruošto plano. Taip atsirado gatvės, kurios tačiau dėl dažnų gaisrų keisdavo kryptis arba kai kurios visai išnykdavo. Gatvės buvo kreivos, siauros ir daugelis jų turėdavo pradžioje ir gale, o dažnai ir per vidurį, arkas ir vartus apsiginti. Tokias arkas šiandieną dar galima matyti šiose gatvelėse: Bernardinų, Skopo, Jatkų, Stiklinėje ir kt. Vilniuje gatvės pradėta grįsti tiktai XVII a.; 1630 m. buvo išleistas pirmas šitoks įsakymas: kiekvienas, įvažiuodamas Vilniun, turi atvežti akmenį arba sumokėti skatiką nuo vežimo. Bajorai ir dvasininkai buvo nuo šitokios pareigos laisvi. Tačiau gatvių grindimas ėjo labai lėtai, nes dar XIX a. pradžioje daug miesto centro gatvių buvo negrįstų. Šiandieną Vilnius grindinio atžvilgiu yra labai atsilikęs. Pavyzdžiui, didžiausia Vilniaus gatvė (Mickevičiaus) tik kokiu du šimtu metrų yra išasfaltuota; Pilies, šv. Jono ir Didžiosios gatvės dalis išgrįsta klinkeriu; Vokiečių, Dominykonų ir Aušros Vartų gatvės dalis išgrįsta tašytais akmenimis; likusių miesto centro gatvių grindinys yra paprastų akmenų, duobėtas ir nelygus, o priemiesčiuose daugumas gatvių dar visai negrįsta.
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
1 comment:
Kodėl sustabdėte gerą projektą?
Post a Comment